قَالَ

لَقَدۡ

ظَلَمَكَ

بِسُؤَالِ

نَعۡجَتِكَ

إِلَىٰ

نِعَاجِهِۦۖ

وَإِنَّ

كَثِيرٗا

مِّنَ

ٱلۡخُلَطَآءِ

لَيَبۡغِي

بَعۡضُهُمۡ

عَلَىٰ

بَعۡضٍ

إِلَّا

ٱلَّذِينَ

ءَامَنُواْ

وَعَمِلُواْ

ٱلصَّٰلِحَٰتِ

وَقَلِيلٞ

مَّا

هُمۡۗ

وَظَنَّ

دَاوُۥدُ

أَنَّمَا

فَتَنَّٰهُ

فَٱسۡتَغۡفَرَ

رَبَّهُۥ

وَخَرَّۤ

رَاكِعٗاۤ

وَأَنَابَ ۩

٢٤

[Davūd (Dovydas)] tarė (iš karto, neišklausęs priešininko): „Jis nuskriaudė tave, reikalaudamas tavo avį prijungti prie savo avių. Ir iš tiesų daugybė partnerių engia vienas kitą, išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir jų yra keletas.“ Ir Davūd (Dovydas) numanė, kad Mes išbandėme jį ir siekė savo Viešpaties Atleidimo, ir krito klupsčiomis ir atsigręžė (į Allahą) atgailoje.