فَجَآءَتْهُ

اِحْدٰىهُمَا

تَمْشِیْ

عَلَی

اسْتِحْیَآءٍ ؗ

قَالَتْ

اِنَّ

اَبِیْ

یَدْعُوْكَ

لِیَجْزِیَكَ

اَجْرَ

مَا

سَقَیْتَ

لَنَا ؕ

فَلَمَّا

جَآءَهٗ

وَقَصَّ

عَلَیْهِ

الْقَصَصَ ۙ

قَالَ

لَا

تَخَفْ ۫ۥ

نَجَوْتَ

مِنَ

الْقَوْمِ

الظّٰلِمِیْنَ

۟

Tada prie jo priėjo viena iš dviejų moterų, droviai eidama. Ji tarė: „Iš tiesų, mano tėvas kviečia tave, kad galėtų atsilyginti tau už (mūsų bandos) pagirdymą mums.“ Taigi kai jis nuėjo pas jį ir papasakojo istoriją, jis tarė: „Nesibaimink. Tu pabėgai nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, netikintys ir blogą darantys).“