وَدَخَلَ

ٱلۡمَدِينَةَ

عَلَىٰ

حِينِ

غَفۡلَةٖ

مِّنۡ

أَهۡلِهَا

فَوَجَدَ

فِيهَا

رَجُلَيۡنِ

يَقۡتَتِلَانِ

هَٰذَا

مِن

شِيعَتِهِۦ

وَهَٰذَا

مِنۡ

عَدُوِّهِۦۖ

فَٱسۡتَغَٰثَهُ

ٱلَّذِي

مِن

شِيعَتِهِۦ

عَلَى

ٱلَّذِي

مِنۡ

عَدُوِّهِۦ

فَوَكَزَهُۥ

مُوسَىٰ

فَقَضَىٰ

عَلَيۡهِۖ

قَالَ

هَٰذَا

مِنۡ

عَمَلِ

ٱلشَّيۡطَٰنِۖ

إِنَّهُۥ

عَدُوّٞ

مُّضِلّٞ

مُّبِينٞ

١٥

Ir jis įžengė į miestą jo žmonių nesuvokimo metu, ir jis rado ten du kovojančius vyrus – vieną iš jo grupės (jo religijos – iš Israelio (Izraelio) Vaikų) ir kitą iš jo priešų. Jo (paties) grupės vyras paprašė jo pagalbos prieš savo priešą, taigi Mūsą (Mozė) trenkė jam savo kumščiu ir užmušė jį. Jis tarė: „Tai Šaitan (Šėtono) veikimas, iš tiesų, jis yra aiškus klaidinantis priešas.“