أَن

تَقُولَ

نَفۡسٞ

يَٰحَسۡرَتَىٰ

عَلَىٰ

مَا

فَرَّطتُ

فِي

جَنۢبِ

ٱللَّهِ

وَإِن

كُنتُ

لَمِنَ

ٱلسَّٰخِرِينَ

٥٦

Kad žmogus nesakytų: „Deja, mano bėda, kad aš buvau nepareigingas Allahui (t. y. aš nedariau to, ką Allahas liepė man daryti) ir aš tikrai buvau iš tų, kurie šaipėsi [iš tiesos, t. y. la ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), Korano ir Muchammedo ﷺ ir ištikimų tikinčiųjų]