وَلَا

يَأۡتَلِ

أُوْلُواْ

ٱلۡفَضۡلِ

مِنكُمۡ

وَٱلسَّعَةِ

أَن

يُؤۡتُوٓاْ

أُوْلِي

ٱلۡقُرۡبَىٰ

وَٱلۡمَسَٰكِينَ

وَٱلۡمُهَٰجِرِينَ

فِي

سَبِيلِ

ٱللَّهِۖ

وَلۡيَعۡفُواْ

وَلۡيَصۡفَحُوٓاْۗ

أَلَا

تُحِبُّونَ

أَن

يَغۡفِرَ

ٱللَّهُ

لَكُمۡۚ

وَٱللَّهُ

غَفُورٞ

رَّحِيمٌ

٢٢

Ir lai tie iš jūsų tarpo, kurie palaiminti palankumu ir turtu, neprisiekia nesuteikti (jokios pagalbos) savo giminėms, Al-Masakin (vargšams) ir tiems, kurie paliko savo namus Vardan Allaho. Lai jie dovanoja ir atleidžia. Argi jums nepatiktų, kad Allahas jums atleistų? Ir Allahas yra Visada Atleidžianis, Gailestingiausiasis.