قَالَ

الَّذِیْ

عِنْدَهٗ

عِلْمٌ

مِّنَ

الْكِتٰبِ

اَنَا

اٰتِیْكَ

بِهٖ

قَبْلَ

اَنْ

یَّرْتَدَّ

اِلَیْكَ

طَرْفُكَ ؕ

فَلَمَّا

رَاٰهُ

مُسْتَقِرًّا

عِنْدَهٗ

قَالَ

هٰذَا

مِنْ

فَضْلِ

رَبِّیْ ۖ۫

لِیَبْلُوَنِیْۤ

ءَاَشْكُرُ

اَمْ

اَكْفُرُ ؕ

وَمَنْ

شَكَرَ

فَاِنَّمَا

یَشْكُرُ

لِنَفْسِهٖ ۚ

وَمَنْ

كَفَرَ

فَاِنَّ

رَبِّیْ

غَنِیٌّ

كَرِیْمٌ

۟

Vienas iš tų, pas kurį buvo Raštų žinios, tarė: „Aš ašnešiu jį tau per akies mirksnį!“ Tada, kai jis [Suleimanas (Saliamonas)] pamatė jį, pastatytą priešais jį, tarė: „Tai mano Viešpaties Malonė – išbandyti mane, ar aš būsiu dėkingas ar nedėkingas. Ir kas yra dėkingas, iš tiesų, jo dėkingumas yra dėl jo paties (gero), o kas yra nedėkingas, (jis yra nedėkingas tik dėl savo paties blogio). Be abejonės mano Viešpats yra Turtingas (nepriklausomas nuo jokių poreikių), Dosnus.“