وَأُحِيطَ

بِثَمَرِهِۦ

فَأَصۡبَحَ

يُقَلِّبُ

كَفَّيۡهِ

عَلَىٰ

مَآ

أَنفَقَ

فِيهَا

وَهِيَ

خَاوِيَةٌ

عَلَىٰ

عُرُوشِهَا

وَيَقُولُ

يَٰلَيۡتَنِي

لَمۡ

أُشۡرِكۡ

بِرَبِّيٓ

أَحَدٗا

٤٢

Taigi jo vaisiai buvo apsupti (pražuvimu). O jis liko ploti savo rankomis (iš liūdesio) dėl to, ką jis išleido tam, nors visa tai buvo sunaikinta ant treliažų, ir jis tegalėjo sakyti: „O kad nebūčiau priskyręs jokių partnerių savo Viešpačiui!“ (Tafsir Ibn Kathir)