وَإِذَآ

أَرَدۡنَآ

أَن

نُّهۡلِكَ

قَرۡيَةً

أَمَرۡنَا

مُتۡرَفِيهَا

فَفَسَقُواْ

فِيهَا

فَحَقَّ

عَلَيۡهَا

ٱلۡقَوۡلُ

فَدَمَّرۡنَٰهَا

تَدۡمِيرٗا

١٦

Ir kai Mes nusprendžiame sunaikinti miestą (gyventojus), Mes (pirmiausia) siunčiame aiškų įsakymą (paklusti Allahui ir būti teisingiems) tiems iš jų, kurie gyvena prabangoje. Tada, jie tame nusižengia, ir taip (bausmės) žodis tam (jiems) yra pateisinamas. Tada Mes sunaikiname tai absoliučiu sunaikinimu.