وَمِنَ

النَّاسِ

مَنْ

یَّعْبُدُ

اللّٰهَ

عَلٰی

حَرْفٍ ۚ

فَاِنْ

اَصَابَهٗ

خَیْرُ

طْمَاَنَّ

بِهٖ ۚ

وَاِنْ

اَصَابَتْهُ

فِتْنَةُ

نْقَلَبَ

عَلٰی

وَجْهِهٖ ۚ۫

خَسِرَ

الدُّنْیَا

وَالْاٰخِرَةَ ؕ

ذٰلِكَ

هُوَ

الْخُسْرَانُ

الْمُبِیْنُ

۟

Ir tarp žmonių yra tas, kuris garbina Allahą taip, lyg tai būtų ant ribos (t. y. abejotų): jei gera nutinka jam, jis tuo patenkintas, tačiau jei jį ištinka išbandymas, jis nusigręžia (t. y. grįžta į netikėjimą po islamo priėmimo). Jis praranda abu – šį pasaulį ir Amžinybę. Tai yra akivaizdus praradimas.