وَقُلْنَا

یٰۤاٰدَمُ

اسْكُنْ

اَنْتَ

وَزَوْجُكَ

الْجَنَّةَ

وَكُلَا

مِنْهَا

رَغَدًا

حَیْثُ

شِئْتُمَا ۪

وَلَا

تَقْرَبَا

هٰذِهِ

الشَّجَرَةَ

فَتَكُوْنَا

مِنَ

الظّٰلِمِیْنَ

۟

Ir Mes tarėme: „Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir maitinkitės abu laisvai, mėgaudamiesi ir gėrėdamiesi, tuo, kas ten yra, ir kur tik panorėsite, bet nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite Zalimūn (nusidėjėliais).“