أَوۡ

كَصَيِّبٖ

مِّنَ

ٱلسَّمَآءِ

فِيهِ

ظُلُمَٰتٞ

وَرَعۡدٞ

وَبَرۡقٞ

يَجۡعَلُونَ

أَصَٰبِعَهُمۡ

فِيٓ

ءَاذَانِهِم

مِّنَ

ٱلصَّوَٰعِقِ

حَذَرَ

ٱلۡمَوۡتِۚ

وَٱللَّهُ

مُحِيطُۢ

بِٱلۡكَٰفِرِينَ

١٩

Arba kaip liūtis iš dangaus. Joje sutema, griaustinis ir žaibas. Jie spraudžia pirštus į ausis, tildydami perkūnijos trenksmą, bijodami mirties. Bet Allahas apima netikinčiuosius (t. y. Allahas surinks juos visus kartu).