يَٰصَٰحِبَيِ

ٱلسِّجۡنِ

أَمَّآ

أَحَدُكُمَا

فَيَسۡقِي

رَبَّهُۥ

خَمۡرٗاۖ

وَأَمَّا

ٱلۡأٓخَرُ

فَيُصۡلَبُ

فَتَأۡكُلُ

ٱلطَّيۡرُ

مِن

رَّأۡسِهِۦۚ

قُضِيَ

ٱلۡأَمۡرُ

ٱلَّذِي

فِيهِ

تَسۡتَفۡتِيَانِ

٤١

Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“