قَالَ

رَبِّ

إِنِّي

وَهَنَ

ٱلۡعَظۡمُ

مِنِّي

وَٱشۡتَعَلَ

ٱلرَّأۡسُ

شَيۡبٗا

وَلَمۡ

أَكُنۢ

بِدُعَآئِكَ

رَبِّ

شَقِيّٗا

٤

Jis sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų mano kaulai tapo silpni, ir žili plaukai išplito po mano galvą, ir aš niekada nebuvau nepalaimintas savo kreipimesi į Tave, mano Viešpatie!