هُوَ

ٱلَّذِي

خَلَقَكُم

مِّن

تُرَابٖ

ثُمَّ

مِن

نُّطۡفَةٖ

ثُمَّ

مِنۡ

عَلَقَةٖ

ثُمَّ

يُخۡرِجُكُمۡ

طِفۡلٗا

ثُمَّ

لِتَبۡلُغُوٓاْ

أَشُدَّكُمۡ

ثُمَّ

لِتَكُونُواْ

شُيُوخٗاۚ

وَمِنكُم

مَّن

يُتَوَفَّىٰ

مِن

قَبۡلُۖ

وَلِتَبۡلُغُوٓاْ

أَجَلٗا

مُّسَمّٗى

وَلَعَلَّكُمۡ

تَعۡقِلُونَ

٦٧

Tai Tas, Kuris sukūrė tave (Adamą (Adomą)) iš dulkės, tada iš nutfa [sumaišytų vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių išskyrų sėklos lašo (t. y. Adomo palikuonis)], tada iš krešulėlio (gabalėlio sukrešėjusio kraujo), tada išveda jus kaip kūdikius, tada (priverčia jus užaugti) pasiekti pilnos galios amžių, ir po to tapti senais (vyrais ir moterimis) – nors kai kurie iš jūsų miršta anksčiau – ir taip jūs pasiekiate nustatytą terminą tam, kad jūs suvoktumėte.