وَقَالَ

رَجُلٞ

مُّؤۡمِنٞ

مِّنۡ

ءَالِ

فِرۡعَوۡنَ

يَكۡتُمُ

إِيمَٰنَهُۥٓ

أَتَقۡتُلُونَ

رَجُلًا

أَن

يَقُولَ

رَبِّيَ

ٱللَّهُ

وَقَدۡ

جَآءَكُم

بِٱلۡبَيِّنَٰتِ

مِن

رَّبِّكُمۡۖ

وَإِن

يَكُ

كَٰذِبٗا

فَعَلَيۡهِ

كَذِبُهُۥۖ

وَإِن

يَكُ

صَادِقٗا

يُصِبۡكُم

بَعۡضُ

ٱلَّذِي

يَعِدُكُمۡۖ

إِنَّ

ٱللَّهَ

لَا

يَهۡدِي

مَنۡ

هُوَ

مُسۡرِفٞ

كَذَّابٞ

٢٨

Ir tikintysis vyras iš Firauno (Faraono) šeimos, kuris slėpė savo tikėjimą, tarė: „Ar tu nužudytum žmogų, nes jis sako: „Mano Viešpats yra Allahas ir jis atėjo pas tave su aiškiais ženklais (įrodymais) nuo tavojo Viešpaties? Ir jei jis melagis, jam bus jo melo (nuodėmė), tačiau jei jis sako tiesą, tada dalis to (nelaimės) kuo jis gąsdina, užklups tave.“ Iš tiesų, Allahas neveda to, kuris yra Musrif (daugiadievis arba žudikas, kuris lieja kraują, neturėdamas teisės, arba kuris daro didžiąsias nuodėmes, engėjas, nusidėjėlis), melagis.“