وَلَوۡ

جَعَلۡنَٰهُ

قُرۡءَانًا

أَعۡجَمِيّٗا

لَّقَالُواْ

لَوۡلَا

فُصِّلَتۡ

ءَايَٰتُهُۥٓۖ

ءَا۬عۡجَمِيّٞ

وَعَرَبِيّٞۗ

قُلۡ

هُوَ

لِلَّذِينَ

ءَامَنُواْ

هُدٗى

وَشِفَآءٞۚ

وَٱلَّذِينَ

لَا

يُؤۡمِنُونَ

فِيٓ

ءَاذَانِهِمۡ

وَقۡرٞ

وَهُوَ

عَلَيۡهِمۡ

عَمًىۚ

أُوْلَٰٓئِكَ

يُنَادَوۡنَ

مِن

مَّكَانِۭ

بَعِيدٖ

٤٤

Ir jei Mes būtume siuntę šį Koraną svetima kalba (kita nei arabų kalba), jie būtų sakę: „Kodėl jos eilutės nėra detaliai paaiškintos (mūsų kalba)? Ką? (Knyga) ne arabų kalba, o (Pasiuntinys) arabas?“ Sakyk: „Tai tiems, kurie tiki, vedimas ir gydymas. O tiems, kurie netiki, yra sunkumas (kurtumas) jų ausyse, ir tai (Koranas) yra aklumas jiems. Jie yra tie, kurie kviečiami iš tolimos vietos (taigi jie nei girdi, nei suvokia).“