لَّيۡسَ

عَلَى

ٱلضُّعَفَآءِ

وَلَا

عَلَى

ٱلۡمَرۡضَىٰ

وَلَا

عَلَى

ٱلَّذِينَ

لَا

يَجِدُونَ

مَا

يُنفِقُونَ

حَرَجٌ

إِذَا

نَصَحُواْ

لِلَّهِ

وَرَسُولِهِۦۚ

مَا

عَلَى

ٱلۡمُحۡسِنِينَ

مِن

سَبِيلٖۚ

وَٱللَّهُ

غَفُورٞ

رَّحِيمٞ

٩١

Nėra jokios kaltės tiems, kurie yra silpni ar sergantys arba kurie neranda išteklių leisti [šventoje kovoje (džihade)], jei jie yra nuoširdūs ir atsidavę (pareigoms) Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Jokių pagrindų (nepasitenkinimui) negali būti prieš Muhsinūn (gera darančiuosius – žr. ajos 9:120 išnašą). Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.