وَٱلَّذِينَ

ءَاتَيۡنَٰهُمُ

ٱلۡكِتَٰبَ

يَفۡرَحُونَ

بِمَآ

أُنزِلَ

إِلَيۡكَۖ

وَمِنَ

ٱلۡأَحۡزَابِ

مَن

يُنكِرُ

بَعۡضَهُۥۚ

قُلۡ

إِنَّمَآ

أُمِرۡتُ

أَنۡ

أَعۡبُدَ

ٱللَّهَ

وَلَآ

أُشۡرِكَ

بِهِۦٓۚ

إِلَيۡهِ

أَدۡعُواْ

وَإِلَيۡهِ

مَـَٔابِ

٣٦

Tie, kuriems Mes davėme Knygą (tokie kaip Abdullah bin Salam ir kiti judėjai, priėmę islamą), džiaugiasi tuo, kas tau buvo apreikšta (t. y. Koranu), tačiau tarp Sąjungininkų (iš judėjų ir pagonių tarpo) yra tokių, kurie atmeta jo dalį. Sakyk: „Man įsakyta garbinti tik Allahą (Vienintelį) ir nepriskirti Jam partnerių. Jo (Vienintelio) aš šaukiuosi ir pas Jį mano sugrįžimas.“