مِّنَ

ٱلَّذِينَ

هَادُواْ

يُحَرِّفُونَ

ٱلۡكَلِمَ

عَن

مَّوَاضِعِهِۦ

وَيَقُولُونَ

سَمِعۡنَا

وَعَصَيۡنَا

وَٱسۡمَعۡ

غَيۡرَ

مُسۡمَعٖ

وَرَٰعِنَا

لَيَّۢا

بِأَلۡسِنَتِهِمۡ

وَطَعۡنٗا

فِي

ٱلدِّينِۚ

وَلَوۡ

أَنَّهُمۡ

قَالُواْ

سَمِعۡنَا

وَأَطَعۡنَا

وَٱسۡمَعۡ

وَٱنظُرۡنَا

لَكَانَ

خَيۡرٗا

لَّهُمۡ

وَأَقۡوَمَ

وَلَٰكِن

لَّعَنَهُمُ

ٱللَّهُ

بِكُفۡرِهِمۡ

فَلَا

يُؤۡمِنُونَ

إِلَّا

قَلِيلٗا

٤٦

Tarp tų, kurie yra judėjai, yra kai kurie, kurie perkelia žodžius iš (jų) teisingų vietų ir sako: „Mes girdime tavo žodį (Muchammedai ﷺ ) ir nepaklūstame.“ ir „Girdime ir leidžiame tau (Muchammedai ﷺ ) nieko negirdėti.“ Ir Raina ¹ su jų liežuvių užsukimu ir kaip tikėjimo (islamo) pašiepimas. O jei tik jie būtų sakę: „Mes girdime ir paklūstame.“ ir „Leisk mums suprasti.“ Būtų buvę geriau jiems. Tačiau Allahas prakeikė juos už jų netikėjimą, taigi jie netiki, išskyrus kelis.