وَمَن

يَكۡسِبۡ

خَطِيٓـَٔةً

أَوۡ

إِثۡمٗا

ثُمَّ

يَرۡمِ

بِهِۦ

بَرِيٓـٔٗا

فَقَدِ

ٱحۡتَمَلَ

بُهۡتَٰنٗا

وَإِثۡمٗا

مُّبِينٗا

١١٢

O kas įgyja nusižengimą arba nuodėmę ir tada meta ją ant ko nors nekalto, jis iš tiesų apsunkino save melu ir akivaizdžia nuodėme.