الَّذِیْنَ

یَذْكُرُوْنَ

اللّٰهَ

قِیٰمًا

وَّقُعُوْدًا

وَّعَلٰی

جُنُوْبِهِمْ

وَیَتَفَكَّرُوْنَ

فِیْ

خَلْقِ

السَّمٰوٰتِ

وَالْاَرْضِ ۚ

رَبَّنَا

مَا

خَلَقْتَ

هٰذَا

بَاطِلًا ۚ

سُبْحٰنَكَ

فَقِنَا

عَذَابَ

النَّارِ

۟

Tie, kurie prisimena Allahą (visada ir maldose) stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant savo šonų, ir giliai apmąsto dangų ir žemės sukūrimą, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, Tu nesukūrei (viso) to be priežasties, garbė Tau! (Išaukštintas esi Tu virš visko, ką jie Tau priskiria kaip partnerius). Suteik mums išsigelbėjimą nuo Ugnies kančios.