قَدۡ

كَانَتۡ

لَكُمۡ

أُسۡوَةٌ

حَسَنَةٞ

فِيٓ

إِبۡرَٰهِيمَ

وَٱلَّذِينَ

مَعَهُۥٓ

إِذۡ

قَالُواْ

لِقَوۡمِهِمۡ

إِنَّا

بُرَءَٰٓؤُاْ

مِنكُمۡ

وَمِمَّا

تَعۡبُدُونَ

مِن

دُونِ

ٱللَّهِ

كَفَرۡنَا

بِكُمۡ

وَبَدَا

بَيۡنَنَا

وَبَيۡنَكُمُ

ٱلۡعَدَٰوَةُ

وَٱلۡبَغۡضَآءُ

أَبَدًا

حَتَّىٰ

تُؤۡمِنُواْ

بِٱللَّهِ

وَحۡدَهُۥٓ

إِلَّا

قَوۡلَ

إِبۡرَٰهِيمَ

لِأَبِيهِ

لَأَسۡتَغۡفِرَنَّ

لَكَ

وَمَآ

أَمۡلِكُ

لَكَ

مِنَ

ٱللَّهِ

مِن

شَيۡءٖۖ

رَّبَّنَا

عَلَيۡكَ

تَوَكَّلۡنَا

وَإِلَيۡكَ

أَنَبۡنَا

وَإِلَيۡكَ

ٱلۡمَصِيرُ

٤

Jau buvo jums (pateiktas) puikus Ibrahimo (Abraomo) ir tų, kurie su juo, pavyzdys, kai jie sakė savo žmonėms: „Iš tiesų, mes atsiribojame nuo jūsų ir to, ką jūs garbinate, kitą nei Allahą. Mes atmetėme jus ir tarp mūsų ir jūsų iškilo priešiškumas ir neapykanta amžiams, kol jūs patikėsite Allahą Vienintelį.“ Išskyrus Ibrahimo (Abraomo) žodžius savo tėvui: „Aš tikrai prašysiu atleidimo tau, tačiau neturiu (galios) tau (dėl) nieko prieš Allahą. Mūsų Viešpatie, Tavimi mes pasitikėjome ir į Tave atsigręžėme, ir pas Tave yra sugrįžimas.“