فَإِنۡ

عُثِرَ

عَلَىٰٓ

أَنَّهُمَا

ٱسۡتَحَقَّآ

إِثۡمٗا

فَـَٔاخَرَانِ

يَقُومَانِ

مَقَامَهُمَا

مِنَ

ٱلَّذِينَ

ٱسۡتَحَقَّ

عَلَيۡهِمُ

ٱلۡأَوۡلَيَٰنِ

فَيُقۡسِمَانِ

بِٱللَّهِ

لَشَهَٰدَتُنَآ

أَحَقُّ

مِن

شَهَٰدَتِهِمَا

وَمَا

ٱعۡتَدَيۡنَآ

إِنَّآ

إِذٗا

لَّمِنَ

ٱلظَّٰلِمِينَ

١٠٧

Jei tada paaiškėja, kad šie du buvo kalti dėl nuodėmės, lai du kiti stoja į jų vietą, artimiausi giminės iš tų, kurie reikalauja teisėtos teisės. Lai jie prisiekia Allahu (sakydami): „Mes pripažįstame, kad mūsų liudijimas yra teisingesnis, nei tų abiejų, ir kad mes nenusižengsime (tiesai), nes tada iš tiesų mes būtume nusidėjėliai.“