یٰۤاَیُّهَا

الَّذِیْنَ

اٰمَنُوْا

شَهَادَةُ

بَیْنِكُمْ

اِذَا

حَضَرَ

اَحَدَكُمُ

الْمَوْتُ

حِیْنَ

الْوَصِیَّةِ

اثْنٰنِ

ذَوَا

عَدْلٍ

مِّنْكُمْ

اَوْ

اٰخَرٰنِ

مِنْ

غَیْرِكُمْ

اِنْ

اَنْتُمْ

ضَرَبْتُمْ

فِی

الْاَرْضِ

فَاَصَابَتْكُمْ

مُّصِیْبَةُ

الْمَوْتِ ؕ

تَحْبِسُوْنَهُمَا

مِنْ

بَعْدِ

الصَّلٰوةِ

فَیُقْسِمٰنِ

بِاللّٰهِ

اِنِ

ارْتَبْتُمْ

لَا

نَشْتَرِیْ

بِهٖ

ثَمَنًا

وَّلَوْ

كَانَ

ذَا

قُرْبٰی ۙ

وَلَا

نَكْتُمُ

شَهَادَةَ ۙ

اللّٰهِ

اِنَّاۤ

اِذًا

لَّمِنَ

الْاٰثِمِیْنَ

۟

O jūs, kurie tikite! Kai mirtis užklumpa kurį nors iš jūsų, ir jūs sudarinėjate testamentą, (tada paimkite) liudijimą dviejų teisingų vyrų iš jūsų pačių žmonių arba dviejų kitų iš pašalinių, kai jūs keliaujate žeme ir mirtis jus užklumpa. Užlaikykite juos abu po As-Salat (maldos), (tada), jei abejojate (jų teisingumu), lai jie abu prisiekia Allahu (sakydami): „Mes nenorime iš to jokios žemiškos naudos, net jei jis (palikėjas) būtų mūsų artimas giminaitis. Mes neslėpsime Allaho Liudijimo, nes tada iš tiesų būsime nuodėmingieji.“