وَإِذۡ

أَخَذۡنَا

مِيثَٰقَ

بَنِيٓ

إِسۡرَٰٓءِيلَ

لَا

تَعۡبُدُونَ

إِلَّا

ٱللَّهَ

وَبِٱلۡوَٰلِدَيۡنِ

إِحۡسَانٗا

وَذِي

ٱلۡقُرۡبَىٰ

وَٱلۡيَتَٰمَىٰ

وَٱلۡمَسَٰكِينِ

وَقُولُواْ

لِلنَّاسِ

حُسۡنٗا

وَأَقِيمُواْ

ٱلصَّلَوٰةَ

وَءَاتُواْ

ٱلزَّكَوٰةَ

ثُمَّ

تَوَلَّيۡتُمۡ

إِلَّا

قَلِيلٗا

مِّنكُمۡ

وَأَنتُم

مُّعۡرِضُونَ

٨٣

Ir (atminkite), kai Mes priėmėme Israelio (Izrealio) vaikų pasižadėjimą, (bylojantį): „Negarbinkite nieko, tik Allahą (Vienintelį), ir būkite paklusnūs bei geri tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir Al-Masakin ¹ (vargingiesiems), ir sakykite gerą žmonėms (t. y. reikalaukite teisingumo ir drauskite blogį, ir sakykite tiesą apie Muchammedą ﷺ ], ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat.“ Tada jūs nusigręžėte, išskyrus kelis iš jūsų, būdami abejingais.