وَإِذۡ

قَالَ

مُوسَىٰ

لِقَوۡمِهِۦ

يَٰقَوۡمِ

إِنَّكُمۡ

ظَلَمۡتُمۡ

أَنفُسَكُم

بِٱتِّخَاذِكُمُ

ٱلۡعِجۡلَ

فَتُوبُوٓاْ

إِلَىٰ

بَارِئِكُمۡ

فَٱقۡتُلُوٓاْ

أَنفُسَكُمۡ

ذَٰلِكُمۡ

خَيۡرٞ

لَّكُمۡ

عِندَ

بَارِئِكُمۡ

فَتَابَ

عَلَيۡكُمۡۚ

إِنَّهُۥ

هُوَ

ٱلتَّوَّابُ

ٱلرَّحِيمُ

٥٤

Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Mano žmonės, iš tiesų, jūs nuskriaudėte save, garbindami veršiuką. Tad kreipkitės atgailaudami į savo Kūrėją ir nužudykite savuosius (nekaltieji nužudykite nusidėjėlius iš savo tarpo), - tai bus geriau jūsų Kūrėjo akivaizdoje.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.