وَلَمَّا

بَرَزُواْ

لِجَالُوتَ

وَجُنُودِهِۦ

قَالُواْ

رَبَّنَآ

أَفۡرِغۡ

عَلَيۡنَا

صَبۡرٗا

وَثَبِّتۡ

أَقۡدَامَنَا

وَٱنصُرۡنَا

عَلَى

ٱلۡقَوۡمِ

ٱلۡكَٰفِرِينَ

٢٥٠

Ir kai jie žengė į priekį susitikti su Džalūtu (Galiotu) ir jo kariuomene, jie šaukėsi: „Mūsų Viešpatie, apiberk mus kantrybe ir įtaisyk tvirtai mūsų kojas ir padaryk mus pergalingais prieš netikinčiuosius žmones.“