قُولُوٓاْ

ءَامَنَّا

بِٱللَّهِ

وَمَآ

أُنزِلَ

إِلَيۡنَا

وَمَآ

أُنزِلَ

إِلَىٰٓ

إِبۡرَٰهِـۧمَ

وَإِسۡمَٰعِيلَ

وَإِسۡحَٰقَ

وَيَعۡقُوبَ

وَٱلۡأَسۡبَاطِ

وَمَآ

أُوتِيَ

مُوسَىٰ

وَعِيسَىٰ

وَمَآ

أُوتِيَ

ٱلنَّبِيُّونَ

مِن

رَّبِّهِمۡ

لَا

نُفَرِّقُ

بَيۡنَ

أَحَدٖ

مِّنۡهُمۡ

وَنَحۡنُ

لَهُۥ

مُسۡلِمُونَ

١٣٦

Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“