ٱلَّذِينَ

يَتَّبِعُونَ

ٱلرَّسُولَ

ٱلنَّبِيَّ

ٱلۡأُمِّيَّ

ٱلَّذِي

يَجِدُونَهُۥ

مَكۡتُوبًا

عِندَهُمۡ

فِي

ٱلتَّوۡرَىٰةِ

وَٱلۡإِنجِيلِ

يَأۡمُرُهُم

بِٱلۡمَعۡرُوفِ

وَيَنۡهَىٰهُمۡ

عَنِ

ٱلۡمُنكَرِ

وَيُحِلُّ

لَهُمُ

ٱلطَّيِّبَٰتِ

وَيُحَرِّمُ

عَلَيۡهِمُ

ٱلۡخَبَٰٓئِثَ

وَيَضَعُ

عَنۡهُمۡ

إِصۡرَهُمۡ

وَٱلۡأَغۡلَٰلَ

ٱلَّتِي

كَانَتۡ

عَلَيۡهِمۡۚ

فَٱلَّذِينَ

ءَامَنُواْ

بِهِۦ

وَعَزَّرُوهُ

وَنَصَرُوهُ

وَٱتَّبَعُواْ

ٱلنُّورَ

ٱلَّذِيٓ

أُنزِلَ

مَعَهُۥٓ

أُوْلَٰٓئِكَ

هُمُ

ٱلۡمُفۡلِحُونَ

١٥٧

Tiems, kurie seka Pasiuntiniu – Pranašu, kuris negali nei skaityti, nei rašyti (t. y. Muchammedu ﷺ), kurį jie randa įrašytą pas save Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), - jis įsako jiems Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas paskyrė) ir draudžia jiems Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir viską, ką islamas uždraudė), jis leidžia jiems kaip leistiną At-Taijibat (t. y. visus gerus bei leistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones, maistą) ir draudžia jiems kaip neleistiną Al-Kabaith (t. y. visus blogus ir neleistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones ir maistą), jis išlaisvina juos nuo sunkios (Allaho Susitarimo su Israelo (Izraelio) vaikais ) naštos ir nuo juos saistančių pančių (įpareigojimų). Taigi tie, kurie tiki juo (Muchammedu ﷺ), gerbia jį, padeda jam ir seka šviesa (Koranu), kuri buvo nuleista su juo, tai tie, kurie bus sėkmingi. ¹