فَكُلًّا

أَخَذۡنَا

بِذَنۢبِهِۦۖ

فَمِنۡهُم

مَّنۡ

أَرۡسَلۡنَا

عَلَيۡهِ

حَاصِبٗا

وَمِنۡهُم

مَّنۡ

أَخَذَتۡهُ

ٱلصَّيۡحَةُ

وَمِنۡهُم

مَّنۡ

خَسَفۡنَا

بِهِ

ٱلۡأَرۡضَ

وَمِنۡهُم

مَّنۡ

أَغۡرَقۡنَاۚ

وَمَا

كَانَ

ٱللَّهُ

لِيَظۡلِمَهُمۡ

وَلَٰكِن

كَانُوٓاْ

أَنفُسَهُمۡ

يَظۡلِمُونَ

٤٠

Taigi Mes nubaudėme kiekvieną (iš jų) už jo nuodėmes. Tarp jų buvo kai kurie, kuriems Mes siuntėme Hasib (smarkų vėją su akmenų lietumi) [tokiems kaip Lūto (Loto) žmonėms] ir tarp jų buvo kai kurie, kuriuos apėmė As-Saiha [kančia – siaubingas verkimas (tokius kaip Samud ir Šuaibo žmonės)], ir tarp jų buvo kai kurie, kuriuos praryti Mes privertėme žemę [kaip Karūną (Korah)], ir tarp jų buvo kai kurie, kuriuos Mes paskandinome [kaip Nūho (Nojaus) žmones arba Firauną (Faraoną) ir jo žmones]. Ir tai ne Allahas juos nuskriaudė, tačiau jie nuskriaudė patys save.