وَٱلَّذِي

قَالَ

لِوَٰلِدَيۡهِ

أُفّٖ

لَّكُمَآ

أَتَعِدَانِنِيٓ

أَنۡ

أُخۡرَجَ

وَقَدۡ

خَلَتِ

ٱلۡقُرُونُ

مِن

قَبۡلِي

وَهُمَا

يَسۡتَغِيثَانِ

ٱللَّهَ

وَيۡلَكَ

ءَامِنۡ

إِنَّ

وَعۡدَ

ٱللَّهِ

حَقّٞ

فَيَقُولُ

مَا

هَٰذَآ

إِلَّآ

أَسَٰطِيرُ

ٱلۡأَوَّلِينَ

١٧

Bet tas, kuris sako savo tėvams: „Tfu jums! Ar jūs man prižadate, kad būsiu prikeltas, kuomet prieš mane daugybė kartų mirė (ir nebuvo prikeltos)?“. Kuomet jie (tėvas ir motina) prašo Allaho pagalbos (ir papeikia savo sūnų): „Vargas tau! Patikėk! Iš tiesų, Allaho pažadas yra tikras.“ Bet jis atsako: „Tai tėra praeities pasakos.“