فَاَجَآءَهَا

الْمَخَاضُ

اِلٰی

جِذْعِ

النَّخْلَةِ ۚ

قَالَتْ

یٰلَیْتَنِیْ

مِتُّ

قَبْلَ

هٰذَا

وَكُنْتُ

نَسْیًا

مَّنْسِیًّا

۟

Ir gimdymo skausmai nuvedė ją prie datulių palmės kamieno. Ji tarė: „O kad aš būčiau mirus prieš tai, ir būčiau pamiršta ir nebematoma!“