وَلَئِنۡ

أَذَقۡنَٰهُ

نَعۡمَآءَ

بَعۡدَ

ضَرَّآءَ

مَسَّتۡهُ

لَيَقُولَنَّ

ذَهَبَ

ٱلسَّيِّـَٔاتُ

عَنِّيٓۚ

إِنَّهُۥ

لَفَرِحٞ

فَخُورٌ

١٠

Tačiau, jei Mes leisime jam paragauti gerą (skonį) po to, kai jį palietė blogis (skurdas ir bėdos), jis tikrai sakys: „Bėdos pasitraukė nuo manęs.“ Iš tiesų, jis yra džiūgaujantis ir pagyrūniškas (nedėkingas Allahui).