لِتَسۡتَوُۥاْ

عَلَىٰ

ظُهُورِهِۦ

ثُمَّ

تَذۡكُرُواْ

نِعۡمَةَ

رَبِّكُمۡ

إِذَا

ٱسۡتَوَيۡتُمۡ

عَلَيۡهِ

وَتَقُولُواْ

سُبۡحَٰنَ

ٱلَّذِي

سَخَّرَ

لَنَا

هَٰذَا

وَمَا

كُنَّا

لَهُۥ

مُقۡرِنِينَ

١٣

tam, kad jūs užsėstumėte ant jų nugarų, ir tada atmintumėte savo Viešpaties Malonę, kai ten užsėdate ir sakytumėte: „Garbė Tam, Kuris pavergė tai mums, ir mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis).