وَلَا

يُنفِقُونَ

نَفَقَةٗ

صَغِيرَةٗ

وَلَا

كَبِيرَةٗ

وَلَا

يَقۡطَعُونَ

وَادِيًا

إِلَّا

كُتِبَ

لَهُمۡ

لِيَجۡزِيَهُمُ

ٱللَّهُ

أَحۡسَنَ

مَا

كَانُواْ

يَعۡمَلُونَ

١٢١

Nei jie leidžia ką nors (vardan Allaho) – mažai ar daug – nei peržengia slėnį, bet tai užrašyta į jų sąskaitą, kad Allahas atlygins jiems geriausiu už tą, ką jie darydavo (t. y. Allahas atlygins už jų gerus darbus pagal jų geriausių darbų, kuriuos darydavo geriausiu būdu, atlygį). ¹