وَمَا

تَفَرَّقُوْۤا

اِلَّا

مِنْ

بَعْدِ

مَا

جَآءَهُمُ

الْعِلْمُ

بَغْیًا

بَیْنَهُمْ ؕ

وَلَوْلَا

كَلِمَةٌ

سَبَقَتْ

مِنْ

رَّبِّكَ

اِلٰۤی

اَجَلٍ

مُّسَمًّی

لَّقُضِیَ

بَیْنَهُمْ ؕ

وَاِنَّ

الَّذِیْنَ

اُوْرِثُوا

الْكِتٰبَ

مِنْ

بَعْدِهِمْ

لَفِیْ

شَكٍّ

مِّنْهُ

مُرِیْبٍ

۟

Ir jie nesidalijo tol, kol žinios juos pasiekė, per (savanaudišką) nusidėjimą savo pačių tarpe. Ir jei tai būtų buvę ne Žodis, kuris atėjo anksčiau iš jūsų Viešpaties nustatytam terminui, reikalai būtų nusistovėję tarp jų. Ir iš tiesų, tie, kurie buvo priversti paveldėti Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] po jų (t. y. judėjų ir krikščionių), yra didelėje abejonėje dėl to (t. y. Allaho tikrosios religijos – islamo arba Korano).