فَٱسۡتَجَابَ

لَهُمۡ

رَبُّهُمۡ

أَنِّي

لَآ

أُضِيعُ

عَمَلَ

عَٰمِلٖ

مِّنكُم

مِّن

ذَكَرٍ

أَوۡ

أُنثَىٰۖ

بَعۡضُكُم

مِّنۢ

بَعۡضٖۖ

فَٱلَّذِينَ

هَاجَرُواْ

وَأُخۡرِجُواْ

مِن

دِيَٰرِهِمۡ

وَأُوذُواْ

فِي

سَبِيلِي

وَقَٰتَلُواْ

وَقُتِلُواْ

لَأُكَفِّرَنَّ

عَنۡهُمۡ

سَيِّـَٔاتِهِمۡ

وَلَأُدۡخِلَنَّهُمۡ

جَنَّٰتٖ

تَجۡرِي

مِن

تَحۡتِهَا

ٱلۡأَنۡهَٰرُ

ثَوَابٗا

مِّنۡ

عِندِ

ٱللَّهِۚ

وَٱللَّهُ

عِندَهُۥ

حُسۡنُ

ٱلثَّوَابِ

١٩٥

Taigi, jų Viešpats priėmė iš jų (jų maldą ir atsakė jiems): „Aš niekada neleisiu, kad nors vienas jūsų, vyro ar moters, darbas būtų prarastas. Jūs esate (atstovai) vienas kito, taigi tie, kurie persikėlė ir buvo išvaryti iš savo namų, ir nukentėjo vardan Manęs, ir kurie kovojo ir buvo nužudyti (vardan Manęs), iš tiesų, Aš atleisiu jų blogus darbus ir priimsiu juos į Sodus, po kuriais upės teka (Rojuje). Atlygis yra iš Allaho, ir pas Allahą yra geriausias atlygis.“