لَقَدۡ

مَنَّ

ٱللَّهُ

عَلَى

ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

إِذۡ

بَعَثَ

فِيهِمۡ

رَسُولٗا

مِّنۡ

أَنفُسِهِمۡ

يَتۡلُواْ

عَلَيۡهِمۡ

ءَايَٰتِهِۦ

وَيُزَكِّيهِمۡ

وَيُعَلِّمُهُمُ

ٱلۡكِتَٰبَ

وَٱلۡحِكۡمَةَ

وَإِن

كَانُواْ

مِن

قَبۡلُ

لَفِي

ضَلَٰلٖ

مُّبِينٍ

١٦٤

Iš tiesų, Allahas suteikė didžiulę malonę tikintiesiems, kai Jis atsiuntė tarp jų Pasiuntinį ( Muchammedą ﷺ ), recituojantį jiems Jo eilutes (Koraną), ir apvalantį juos (nuo nuodėmių, sekant juo), ir mokantį juos Knygos (Korano) ir Al-Hikma [išminties ir Pranašo ﷺ Sunnos (t. y. jo teisinių papročių, teiginių, garbinimo veiksmų)], nors prieš tai jie buvo akivaizdžiame paklydime. ¹