أَفَمَن

وَعَدۡنَٰهُ

وَعۡدًا

حَسَنٗا

فَهُوَ

لَٰقِيهِ

كَمَن

مَّتَّعۡنَٰهُ

مَتَٰعَ

ٱلۡحَيَوٰةِ

ٱلدُّنۡيَا

ثُمَّ

هُوَ

يَوۡمَ

ٱلۡقِيَٰمَةِ

مِنَ

ٱلۡمُحۡضَرِينَ

٦١

Ar tas, kuriam Mes pažadėjome puikiu Pažadu (Rojumi) – kurį jis atras esant tiesa – panašus į tą, kurį Mes privertėme mėgautis (šio) pasaulio gyvenimo prabanga, o tada Prikelimo Dieną, jis bus tarp tų prikeltų (bausmei Pragaro Ugnyje)?