وَلَوۡلَآ

أَن

تُصِيبَهُم

مُّصِيبَةُۢ

بِمَا

قَدَّمَتۡ

أَيۡدِيهِمۡ

فَيَقُولُواْ

رَبَّنَا

لَوۡلَآ

أَرۡسَلۡتَ

إِلَيۡنَا

رَسُولٗا

فَنَتَّبِعَ

ءَايَٰتِكَ

وَنَكُونَ

مِنَ

ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

٤٧

Ir jei (Mes) nebūtume (siuntę tavęs Mekkos žmonėms) – jei nelaimė užkluptų juos dėl to (veiksmų), ką jų rankos darė, jie būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, kodėl Tu neatsiuntei mums Pasiuntinio? Mes tada būtume pasekę Tavo Ajat (Korano Eilutėmis) ir būtume buvę tarp tikinčiųjų.“