O jūs, kurie tikite! Kai jūs skolinatės konkrečiam laikui, užrašykite tai. Lai raštininkas užrašo tai teisingai tarp jūsų. Neleiskite raštininkui atsisakyti to užrašyti, kaip Allahas jį išmokė, taigi leiskite jam užrašyti. Lai tas (skolininkas), kuris prisiima prievolę, diktuoja, ir jis privalo bijoti Allaho, savo Viešpaties, ir nesumažina nieko iš to, ką jis skolingas. Tačiau jei skolininkas gerai nesuvokia arba yra silpnas arba nesugeba pats padiktuoti, tada lai jo globėjas diktuoja teisingai. Ir pasiimkite du liudininkus iš savo vyrų tarpo. Ir jei nėra dviejų vyrų (tinkamų), tada vyrą ir dvi moteris, tokias, dėl kokių jūs sutariate kaip liudytojų, tam, kad vienai iš jų suklydus, kita galėtų jai priminti. Ir liudytojai neturėtų atsisakyti, kai jie kviečiami (parodymams). Jūs neturėtumėte pavargti rašyti ją (savo sutartį), ar ji būtų trumpa ar ilga, jos nustatytam terminui. Tai yra teisingiau Allahui, patikimiau kaip įrodymas ir patogiau, siekiant išvengti abejonių tarp jūsų. Nebent tai yra tuomet vykstantis sandoris, kurį jūs įvykdote čia pat tarp savęs, - tada nėra nuodėmės jums, jei to neužrašote. Tačiau pasiimkite liudydojus, kaskart kai sudarote verslo sandorį. Neleiskite nei raštininkui, nei liudytojui nukentėti, tačiau jei jūs taip pasielgiate (ir sukeliate žalą), tai bus blogas poelgis jums. Taigi bijokite Allaho. Allahas moko jus. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie viską.