قُل

لَّآ

أَجِدُ

فِي

مَآ

أُوحِيَ

إِلَيَّ

مُحَرَّمًا

عَلَىٰ

طَاعِمٖ

يَطۡعَمُهُۥٓ

إِلَّآ

أَن

يَكُونَ

مَيۡتَةً

أَوۡ

دَمٗا

مَّسۡفُوحًا

أَوۡ

لَحۡمَ

خِنزِيرٖ

فَإِنَّهُۥ

رِجۡسٌ

أَوۡ

فِسۡقًا

أُهِلَّ

لِغَيۡرِ

ٱللَّهِ

بِهِۦۚ

فَمَنِ

ٱضۡطُرَّ

غَيۡرَ

بَاغٖ

وَلَا

عَادٖ

فَإِنَّ

رَبَّكَ

غَفُورٞ

رَّحِيمٞ

١٤٥

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš nerandu nieko tame, kas man buvo apreikšta, kad būtų draudžiama valgyti tam, kuris nori valgyti tai, išskyrus jei tai Maita (miręs gyvūnas) arba išsiliejęs kraujas (skerdžiant ar panašiai), arba kiaulės mėsa (kiauliena). Nes tai tikrai yra nešvari ir bedieviška (neleistina) mėsa (gyvūno), kuris yra paskerdžiamas kaip auka kitiems, nei Allahas (arba paskerdžiama dievybėms arba virš kurių Allaho Vardas nebuvo paminėtas skerdžiant). Tačiau ką verčia būtinybė, be noro nepaklusti, anei peržengti nustatytas ribas, (tam) be abejonės, jūsų Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“