إِنَّا

عَرَضۡنَا

ٱلۡأَمَانَةَ

عَلَى

ٱلسَّمَٰوَٰتِ

وَٱلۡأَرۡضِ

وَٱلۡجِبَالِ

فَأَبَيۡنَ

أَن

يَحۡمِلۡنَهَا

وَأَشۡفَقۡنَ

مِنۡهَا

وَحَمَلَهَا

ٱلۡإِنسَٰنُۖ

إِنَّهُۥ

كَانَ

ظَلُومٗا

جَهُولٗا

٧٢

Iš tiesų, Mes pasiūlėme Al-Amana (patikėjimą arba moralinę atsakomybę arba sąžiningumą ir visas pareigas, kurias Allahas įsakė) dangums ir žemei, ir kalnams, tačiau jie atsisakė nešti tai ir to bijojo (t. y. bijojo Allaho Kančios). Tačiau žmogus pakėlė tai. Iš tiesų, jis buvo neteisingas (sau) ir neišmanantis (apie to pasekmes). ¹