وَاِذْ

اَخَذَ

اللّٰهُ

مِیْثَاقَ

النَّبِیّٖنَ

لَمَاۤ

اٰتَیْتُكُمْ

مِّنْ

كِتٰبٍ

وَّحِكْمَةٍ

ثُمَّ

جَآءَكُمْ

رَسُوْلٌ

مُّصَدِّقٌ

لِّمَا

مَعَكُمْ

لَتُؤْمِنُنَّ

بِهٖ

وَلَتَنْصُرُنَّهٗ ؕ

قَالَ

ءَاَقْرَرْتُمْ

وَاَخَذْتُمْ

عَلٰی

ذٰلِكُمْ

اِصْرِیْ ؕ

قَالُوْۤا

اَقْرَرْنَا ؕ

قَالَ

فَاشْهَدُوْا

وَاَنَا

مَعَكُمْ

مِّنَ

الشّٰهِدِیْنَ

۟

Ir (atminkite) kai Allahas priėmė Pranašų pažadą, sakydamas: „Imkite tai, ką daviau jums iš Knygos ir Hikma (Allaho įstatymų suvokimo), o po to ateis pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas pas jus. Jūs, tada, turite tikėti juo ir jam padėti.“ Allahas sakė: „Ar jūs sutinkate (su tuo) ir priimate Mano Susitarimą (kurį Aš sudarau su jumis)?“ Jie sakė: „Sutinkame.“ Jis tarė: „Tada liudykite, ir Aš esu su jumis tarp liudytojų (tam).“